Storosios žarnos vėžys, ilgą laiką laikytas vyresnio amžiaus žmonių liga, pastaraisiais metais vis dažniau diagnozuojamas ir jaunesniems suaugusiesiems. Gydytojai pabrėžia, kad naujų ar neįprastų virškinamojo trakto simptomų nevalia nurašyti jaunam amžiui, stresui ar „jautresniam skrandžiui“.
Tarptautinių organizacijų ir onkologinių registrų duomenys atskleidžia aiškią tendenciją: kai kuriose šalyse ankstyvojo amžiaus atvejų skaičius auga. Todėl vis dažniau aptariami rizikos veiksniai, susiję su mityba, antsvoriu, fizinio aktyvumo stoka, rūkymu, alkoholiu ir metaboliniais sutrikimais.
Kraujas tuštinantis – simptomas, kurį būtina patikrinti
Vienas svarbiausių įspėjamųjų ženklų yra kraujas tuštinantis. Jis gali būti ryškiai raudonas ir matomas ant tualetinio popieriaus, išmatų paviršiaus ar klozeto vandenyje – tokie atvejai dažniau siejami su kraujavimu iš apatinės žarnyno dalies.
Kraujas gali būti ir tamsesnis, susimaišęs su išmatomis, o kartais išmatos įgauna labai tamsų atspalvį. Vien pagal spalvą ar kiekį kraujavimo šaltinio patikimai nustatyti neįmanoma, todėl spėliojimai dažnai tik atitolina reikalingą diagnostiką.
Dažniausia priežastis būna hemorojus ar išangės įplėša, tačiau lygiai toks pat simptomas pasireiškia ir esant polipams bei piktybiniams pakitimams. Būtent todėl kraują išmatose saugiausia vertinti kaip signalą tirtis, o ne kaip „aiškų hemorojaus įrodymą“.
Klastingesnė situacija susiklosto, kai kraujavimo plika akimi nesimato. Tuomet jis nustatomas tik tyrimais, o vienas pirmųjų netiesioginių požymių neretai būna geležies stokos mažakraujystė, pasireiškianti silpnumu, dusuliu, greitu nuovargiu ar sumažėjusiu darbingumu. Pirminėje patikroje gali būti taikomas imunocheminis išmatų tyrimas paslėptam kraujui nustatyti, tačiau jis nepakeičia išsamesnio ištyrimo, jei simptomai kartojasi ar stiprėja.
Kada kreiptis nedelsiant
- kraujavimas kartojasi arba stiprėja;
- pasikeitęs tuštinimosi ritmas;
- pilvo skausmai;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- užsitęsęs silpnumas ar nustatyta mažakraujystė.
Įvertinęs situaciją, gydytojas gali skirti kraujo ir išmatų tyrimus, apžiūrą bei endoskopinius tyrimus. Kolonoskopija laikoma vienu svarbiausių metodų, nes leidžia apžiūrėti storąją žarną, prireikus paimti mėginius ir aptikti ankstyvus pakitimus, kuriuos dar galima gydyti.
Kraujas išmatose dažniau reiškia ne vėžį, o paprastesnes priežastis, tačiau be tyrimų to patvirtinti neįmanoma. Ankstyvas ištyrimas padeda ne tik paneigti pavojingas diagnozes, bet ir laiku pašalinti polipus ar kitas problemas, kol jos nesukėlė rimtų komplikacijų.
