Spartėjantis raketų paleidimų tempas kelia vis daugiau klausimų dėl ilgalaikio poveikio Žemės atmosferai. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad dažnėjant skrydžiams į kosmosą viršutiniuose atmosferos sluoksniuose gali kauptis degimo produktai, todėl, kol poveikis dar nėra kritinis, svarbu įvertinti galimas pasekmes ir nustatyti aiškias veiklos taisykles.

Kosmoso sektorius pastaraisiais metais sparčiai plečiasi. Raketų paleidimai, kurie anksčiau buvo reti ir reikalavo didžiulių valstybių pastangų, dabar vyksta beveik kasdien. Privačios bendrovės, valstybės ir technologijų įmonės aktyviai investuoja į palydovų tinklus, naujas orbitines sistemas bei būsimas Mėnulio ir Marso misijas, todėl Žemės orbita tampa vis intensyviau naudojama.

Raketų paleidimų skaičius sparčiai didėja

2020 metais pasaulyje įvyko 114 raketų paleidimų, o iki 2025 metų jų skaičius beveik patrigubėjo. Viena svarbiausių šio augimo priežasčių – palydovų megažvaigždynų plėtra. Ryškiausias pavyzdys yra „SpaceX“ vystomas „Starlink“ tinklas, kurio orbitoje jau veikia daugiau kaip 10 tūkstančių palydovų. Prie kosmoso rinkos taip pat aktyviai jungiasi „Blue Origin“, Kinijos bendrovės ir kiti privatūs bei valstybiniai operatoriai.

Didėjantis palydovų poreikis interneto ryšiui, navigacijai, Žemės stebėjimui, ryšiams ir kariniams tikslams reiškia, kad raketų paleidimų ateityje gali tik daugėti. Nors ši plėtra suteikia naujų technologinių galimybių, ji kartu didina ir atmosferai tenkančią apkrovą.

Kodėl mokslininkus neramina suodžių dalelės?

Kiekvieno raketos paleidimo metu susidaro degimo produktų, kurių dalis patenka į viršutinius atmosferos sluoksnius. Tyrėjų dėmesį ypač traukia juodosios anglies dalelės, arba suodžiai, susidarantys degant raketų kurui bei į atmosferą sugrįžtant ir sudegant erdvėlaiviams ar palydovų liekanoms.

Mokslininkų vertinimu, šios dalelės viršutinėje atmosferoje gali išlikti maždaug 500 kartų ilgiau nei prie Žemės paviršiaus. Dėl to net ir palyginti nedidelis taršos kiekis, nuolat augant raketų paleidimų skaičiui, gali kauptis ir ilgainiui tapti reikšmingu veiksniu.

  • 2020 metais pasaulyje įvyko 114 raketų paleidimų.
  • Iki 2025 metų jų skaičius beveik patrigubėjo.
  • „Starlink“ orbitoje jau turi daugiau kaip 10 tūkstančių palydovų.
  • Juodosios anglies dalelės viršutinėje atmosferoje gali išlikti apie 500 kartų ilgiau nei prie Žemės paviršiaus.

Tyrėjai pabrėžia, kad dabartinė situacija dar nėra kritinė, tačiau būtent dabar svarbu įvertinti ilgalaikį augančios kosmoso pramonės poveikį. Jų teigimu, ankstyvas galimų rizikų supratimas ir aiškios taisyklės gali padėti išvengti nekontroliuojamų pasekmių ateityje.