Raudonos mėsos vartojimą rekomenduojama riboti, o perdirbtos mėsos gaminius rinktis kuo rečiau. Specialistės atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje mėsos suvartojama maždaug tris kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, todėl siūlo mėsą laikyti ne pagrindiniu lėkštės elementu, o viena iš subalansuotos mitybos dalių.

Vaistininkė Diana Saltanavičienė pabrėžia, kad mėsa yra vertingas aukštos biologinės vertės baltymų, geležies, cinko, B grupės vitaminų ir vitamino B12 šaltinis. Tačiau termiškai apdorotos raudonos mėsos rekomenduojama suvartoti ne daugiau kaip 350–500 gramų per savaitę, o paukštieną rinktis liesą ir neperdirbtą. Taip pat siūloma bent kelis kartus per savaitę dalį mėsos pakeisti žuvimi, ankštinėmis kultūromis ar kitais augaliniais baltymų šaltiniais bei dažniau rinktis virimą, troškinimą ar kepimą orkaitėje.

Perdirbta mėsa ir ilgalaikė sveikatos rizika

Gyvensenos medicinos specialistė Adrija Amita Kulvinskaitė nurodo, kad raudona mėsa savaime nėra netinkamas produktas, tačiau jos vartojimas turėtų būti saikingas. Ji primena, kad Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra perdirbtą mėsą priskiria žmogui kancerogeniškiems veiksniams, o raudoną mėsą – tikriausiai kancerogeniškiems veiksniams. Pasak specialistės, kasdien suvartojant apie 50 gramų perdirbtos mėsos, santykinė storosios ir tiesiosios žarnos vėžio rizika padidėja maždaug 18 procentų.

  • Raudonos mėsos rekomenduojama suvartoti iki 350–500 g per savaitę.
  • Perdirbtą mėsą reikėtų valgyti kuo rečiau.
  • Dalį mėsos verta pakeisti žuvimi, ankštinėmis kultūromis ir kitais augaliniais baltymų šaltiniais.
  • Palankesni paruošimo būdai – virimas, troškinimas ir kepimas orkaitėje.

Mėsos mažinimas reikalauja suplanuotos mitybos

Diana Saltanavičienė pažymi, kad sumažinus ar visiškai atsisakius mėsos gali padidėti vitamino B12, lengvai pasisavinamos geležies, cinko ir kokybiškų baltymų trūkumo rizika. Kai kuriems žmonėms taip pat gali pritrūkti vitamino D ir omega-3 riebalų rūgščių, ypač jei retai vartojama žuvis. Tinkamai suplanuota augalinė mityba gali patenkinti daugumą maistinių medžiagų poreikio, tačiau vitaminas B12 dažniausiai turi būti gaunamas iš papildų arba juo praturtintų produktų.

Specialistės pabrėžia, kad svarbiausia ne visiškai atsisakyti mėsos, o keisti kasdienius mitybos įpročius. Vietoje perdirbtų mėsos gaminių rekomenduojama dažniau rinktis pupeles, lęšius, riešutus, žuvį ir viso grūdo produktus, o maisto papildus vartoti tik įvertinus individualius poreikius bei, prireikus, pasikonsultavus su gydytoju ar dietistu.