Suaugęs žmogus per gyvenimą peršalimu perserga daugiau kaip 150 kartų, tačiau nei patikimo vaisto, nei universalaus skiepo nuo šios infekcijos iki šiol nėra. Nors liga laikoma nesunkia, mokslininkams ji išlieka viena sunkiausiai suvaldomų infekcijų.

Silpnesnės imuninės sistemos turintiems žmonėms peršalimas nėra vien varvanti nosis. Jeigu imuniteto visiškai nebūtų, įprastas peršalimo virusas greitai nusileistų į plaučius, sunaikintų audinius ir sukeltų mirtiną kvėpavimo nepakankamumą.

Aštuonios virusų šeimos, o simptomai panašūs

Peršalimą sukelia mažiausiai aštuonios skirtingos virusų šeimos – nuo rinovirusų ir koronavirusų iki adenovirusų ar respiracinio sincitinio viruso. Kiekviena jų turi savų rūšių bei potipių, tačiau ligos požymiai stebėtinai vienodi.

Taip yra todėl, kad daugumą negalavimų sukelia ne pats virusas, o organizmo gynyba. Gleivių pilna nosis bando sulaikyti ir išplauti virusus, karščiavimas lėtina jų dauginimąsi, o skausmas ir uždegimas kyla tuomet, kai prasiplėtusiomis kraujagyslėmis į audinius plūsta baltieji kraujo kūneliai.

Kodėl skiepas ir antivirusiniai vaistai nepasiteisino

Apie 30–50 proc. visų peršalimo atvejų sukelia rinovirusai, todėl vakcina nuo jų atrodė logiškas sprendimas. Pirmieji XX amžiaus vidurio bandymai buvo daug žadantys, bet apsauga truko neilgai: vėliau paaiškėjo, kad rinovirusų potipių yra daugiau nei 160, o naujų nuolat randama. Skirtingai nei tymų atveju, čia nėra vieno stabilaus taikinio.

  • Virusai dauginasi užgrobdami žmogaus ląsteles, todėl reikia molekulės, nuodingos virusui, bet nekenksmingos žmogui.
  • Net radus tokią molekulę, virusas gali greitai mutuoti ir tapti atsparus.
  • Klinikiniuose tyrimuose peršalimui gydyti bandytas vaistas plekonarilas daliai pacientų padėjo, tačiau vos po kelių dienų kai kuriems jų išsivystė beveik visiškai atsparūs viruso variantai.

Pastarųjų dešimtmečių pažanga leidžia žvelgti optimistiškiau. Per COVID-19 pandemiją išbandytos mRNR technologijos parodė, kaip sparčiai galima kurti naujas vakcinas, o iš bakterijų gynybos mechanizmo kilusi CRISPR technologija atveria dar vieną kryptį – ankstyvi tyrimai rodo, kad pritaikyti CRISPR įrankiai gali taikytis į kvėpavimo takų virusų genomą ir jį suardyti dar ląstelėse.

Artimiausiu metu peršalimas iš žmonių gyvenimo neišnyks. Tačiau suprantant, kodėl jį taip sunku suvaldyti, ir sparčiai tobulėjant biotechnologijoms, ši „lengva“ liga ateityje gali tapti dar mažiau pavojinga, ypač silpnesnio imuniteto turintiems žmonėms.