Storosios žarnos vėžys Lietuvoje išlieka viena dažniausių onkologinių ligų, o ankstyvose stadijose jis dažnai nesukelia jokių aiškių požymių. Kauno miesto poliklinikos šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė pabrėžia, kad delsimas tikrintis yra viena pavojingiausių klaidų, nes prevencinė patikra gali padėti ligą aptikti anksti arba neleisti jai išsivystyti.
Lietuvoje storosios žarnos vėžio prevencinė programa vykdoma nuo 2009 metų. Ji skirta privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems 50–74 metų imtinai gyventojams, o tyrimas atliekamas kas dvejus metus.
Storosios žarnos vėžio patikra
Pagrindinis programos tyrimas yra slapto kraujavimo išmatose testas, galintis parodyti nematomus kraujo pėdsakus. Jei rezultatas teigiamas, pacientas siunčiamas specialisto konsultacijai ir kolonoskopijai, kurios metu prireikus gali būti paimta biopsija.
Sandra Liubinskienė aiškina, kad teigiamas testo atsakymas dar nereiškia vėžio diagnozės. Dažnai nustatomi gerybiniai pakitimai, polipai ar ikivėžiniai dariniai, kuriuos pašalinus galima reikšmingai sumažinti storosios žarnos vėžio riziką.
Kokie simptomai turėtų kelti įtarimą
- pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, dažnesnis tuštinimasis arba vidurių užkietėjimas;
- pilvo pūtimas, skausmai, spazmai ar pakitusi išmatų konsistencija;
- kraujas išmatose, mažakraujystė, silpnumas ir nuolatinis nuovargis;
- nepaaiškinamas svorio kritimas, pykinimas arba sumažėjęs apetitas.
Gydytoja ragina kreiptis į šeimos gydytoją, slaugytoją arba atvejo vadybininką ne tik tada, kai žmogus patenka į prevencinės programos amžiaus grupę. Pasitarti būtina ir jaunesniems asmenims, jei atsiranda simptomų arba šeimoje buvo storosios žarnos vėžio atvejų.
Nors oficiali programa Lietuvoje prasideda nuo 50 metų, medikė nurodo, kad praktikoje liga diagnozuojama ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms, įskaitant keturiasdešimtmečius ar dar jaunesnius pacientus. Ji taip pat pažymi, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose storosios žarnos vėžio prevencinė programa jau kelerius metus taikoma nuo 45 metų.
