Sulaukus vidutinio amžiaus organizme prasideda natūralūs pokyčiai, galintys padidinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Lėtėjanti medžiagų apykaita, hormonų pokyčiai, augantis kūno svoris, nuolatinis stresas ir ilgos darbo valandos yra vieni iš veiksnių, darančių įtaką širdies sveikatai.
Londono HCA Wellington ligoninės gydytojas kardiologas dr. Oliveris Guttmannas atkreipia dėmesį, kad šalia gerai žinomų rizikos veiksnių egzistuoja ir mažiau pastebimi kasdieniai įpročiai. Pasak specialisto, jie ilgainiui gali nepastebimai didinti tikimybę susirgti širdies ligomis.
Kas keičiasi sulaukus vidutinio amžiaus?
Vidutiniame amžiuje organizmo funkcijos natūraliai kinta, todėl širdies ir kraujagyslių sistema tampa jautresnė įvairiems gyvenimo būdo veiksniams. Prie didesnės rizikos gali prisidėti ne tik fiziologiniai pokyčiai, bet ir kasdieniai įpročiai, kurie ilgą laiką atrodo nereikšmingi.
- Lėtėja medžiagų apykaita.
- Menopauzė gali turėti įtakos širdies ir kraujagyslių sveikatai.
- Didėjantis kūno svoris siejamas su didesne rizika.
- Nuolatinis stresas ir ilgos darbo valandos neigiamai veikia širdį.
- Mažiau akivaizdūs kasdieniai įpročiai taip pat gali prisidėti prie širdies ligų išsivystymo.
Pasak dr. Oliverio Guttmanno iš Londono HCA Wellington ligoninės, būtent šių mažiau akivaizdžių įpročių poveikis dažnai lieka nepastebėtas. Dėl to svarbu įvertinti ne tik tradicinius rizikos veiksnius, bet ir kasdienius elgesio modelius, galinčius turėti ilgalaikės įtakos širdies sveikatai.
