Daugumą vaikų kvėpavimo takų infekcijų sukelia virusai. Paprastai jos praeina savaime, o vaikui pakanka priežiūros namuose. Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėjas, vaikų ligų gydytojas Ramūnas Leišys pabrėžia, kad ligos sunkumą geriau parodo bendra vaiko būklė nei termometro rodmuo.
Kodėl vaikai serga dažnai ir kuo skiriasi peršalimas nuo gripo
Ikimokyklinio amžiaus vaikai kvėpavimo takų infekcijomis vidutiniškai serga 6–8 kartus per metus. Gydytojo teigimu, tai savaime nerodo silpno imuniteto: vaiko organizmas dar tik mokosi kovoti su daugybe skirtingų virusų, o darželiuose ir mokyklose infekcijos plinta lengvai. Mažų vaikų kvėpavimo takai siauresni, todėl net nedidelis gleivinės patinimas gali apsunkinti kvėpavimą. Karščiuodami ar atsisakydami gerti vaikai taip pat greitai netenka skysčių.
Peršalimas dažniausiai prasideda pamažu: pirmiausia atsiranda sloga, čiaudulys ir gerklės perštėjimas, vėliau gali prisidėti kosulys. Gripas užklumpa staigiau – per kelias valandas pakyla temperatūra, skauda galvą ar raumenis, krečia šaltis, atsiranda sausas kosulys ir didelis silpnumas. Gripas gali sukelti komplikacijų, pavyzdžiui, plaučių uždegimą. Didžiausia rizika gresia mažiems vaikams ir vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis.
Pavojaus ženklai: kada nedelsti
Jei vaikas geria skysčius, bendrauja ir jo savijauta pamažu gerėja, jį paprastai galima stebėti namuose. Temperatūrą mažinančių vaistų galima duoti pagal vaiko amžių ir svorį, laikantis vartojimo instrukcijos. Į gydytoją reikėtų kreiptis, jei pastebite šiuos požymius:
- vaikas tampa neįprastai vangus, atsisako gerti arba daug rečiau šlapinasi;
- kvėpuoja dažniau ar sunkiau nei įprastai;
- po laikino pagerėjimo būklė vėl pablogėja arba karščiavimas atsinaujina;
- temperatūra laikosi ilgiau nei tris dienas.
Skubi medicinos pagalba būtina, jei vaikui labai sunku kvėpuoti, jį sunku pažadinti arba karščiuojant atsiranda bėrimas, kuris paspaudus neišnyksta. Kūdikius reikia stebėti ypač atidžiai: dėl siaurų nosies landų net paprasta sloga gali trukdyti žįsti, todėl kūdikis gali negauti pakankamai skysčių.
Antibiotikai virusinės infekcijos neišgydo
Antibiotikai neveikia virusų, todėl sergant peršalimu ar gripu jų paprastai nereikia. Pasak R. Leišio, jie skiriami tik tada, kai yra pagrindo įtarti bakterinę infekciją, nes netinkamai vartojami šie vaistai gali sukelti nepageidaujamų reakcijų ir didinti bakterijų atsparumą antibiotikams. Gydytojas pataria neduoti vaikui antibiotikų savarankiškai ir nevartoti po ankstesnės ligos likusių vaistų. Gydymą turi parinkti gydytojas, įvertinęs vaiko būklę ir ligos priežastį.
