Kraujas išmatose gali būti vienas svarbiausių storosios žarnos vėžio požymių, tačiau žmonės dažnai jį klaidingai priskiria hemorojui ir nesikreipia į gydytoją. Berlyno ligoninės Koloproktologijos skyriaus vadovas, gastroenterologas ir proktologas Skander Bouassida įspėja, kad kraujavimas iš tiesiosios žarnos nebūtinai reiškia hemorojų.
Kodėl kraujavimo negalima nurašyti hemorojui
Pasak S. Bouassida, hemorojus ir kitos žarnyno ligos gali pasireikšti vienu metu, todėl diagnozuotas hemorojus dar neįrodo, kad būtent jis sukėlė kraujavimą. „Jei sutelkiate dėmesį tik į hemorojų, praleidžiate rimtesnę priežastį“, – teigia specialistas. Jo nuomone, priežasties nereikėtų nustatinėti savarankiškai.
Ankstyvosiose stadijose storosios žarnos vėžys dažnai nesukelia jokių pastebimų simptomų. Ligai progresuojant gali atsirasti:
- nuovargis;
- nepaaiškinamas svorio kritimas;
- naktinis prakaitavimas;
- mažakraujystė.
Šie požymiai nebūtinai reiškia vėžį, tačiau jiems užsitęsus, pasikartojus ar pastebėjus kraujo išmatose rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Kolonoskopija padeda užkirsti kelią ligai
S. Bouassida pabrėžia, kad storosios žarnos vėžys yra viena iš nedaugelio vėžio rūšių, kurią galima ne tik anksti nustatyti, bet ir išvengti jos išsivystymo. Kolonoskopijos metu gydytojas apžiūri žarnos gleivinę ir prireikus pašalina ikivėžinius pakitimus, pavyzdžiui, polipus, kurie į vėžį gali virsti per kelerius metus.
Nuo tyrimo žmones dažnai atbaido gėda ir nemalonus pasiruošimas, kai žarnynas išvalomas specialiais preparatais. Pati procedūra paprastai atliekama taikant sedaciją arba anesteziją. Tyrimo poreikis ir dažnumas priklauso nuo amžiaus, ankstesnių tyrimų rezultatų ir individualios rizikos, todėl tinkamą laiką pasitikrinti patariama aptarti su gydytoju.
Liga jaunėja
Storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesniems žmonėms, net 20–30 metų amžiaus. Jų nusiskundimai kartais ilgai siejami su dirgliosios žarnos sindromu ar hemorojumi, todėl rimtesnė liga gali likti nepastebėta. Vienos aiškios šios tendencijos priežasties nėra, tačiau tarp galimų rizikos veiksnių minimi genetinis polinkis, perdirbto maisto vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, rūkymas ir alkoholis.
Specialisto teigimu, viena didžiausių kliūčių laiku išsitirti yra nenoras kalbėti apie virškinimo problemas. Kuo anksčiau liga nustatoma, tuo daugiau galimybių laiku pradėti gydymą, todėl dėl profilaktinių tyrimų verta pasitarti su gydytoju net ir tada, kai jokių nusiskundimų nėra.
