Į Lietuvos rinką ketinantis žengti naujas prekybos tinklas „Marytė retail“ maisto produktų kainų lygio nepakeis. Tokią išvadą daro Vytauto Didžiojo universiteto partnerystės profesorė ekonomistė Eglė Stonkutė ir „Pricer.lt“ maisto krypties vadovas, kainų specialistas Petras Čepkauskas. Abu pašnekovai sutaria, kad smulkus žaidėjas rinkos nesupurtys, o konkurencijos problemos slypi giliau.

„Mere“ pamoka: niša yra, poveikio kainoms – ne

P. Čepkauskas primena, kad „Mere“ per penkerius metus užėmė apie 1,2 proc. maisto prekybos apyvartos ir bendro kainų lygio nepakeitė. Jo vertinimu, naujas žaidėjas nenupigins nei grietinės, nei duonos, nei sviesto – veikiausiai jis tiesiog pasiims tam tikrą nišą, kurioje stengsis užsidirbti.

  • „Mere“ Lietuvoje veikė apie 20 parduotuvių;
  • metinė apyvarta siekė 70–80 mln. eurų, pelnas – apie 0,5 mln. eurų;
  • užimta dalis – apie 1,2 proc. maisto prekybos apyvartos;
  • panašaus formato tinklai „O!Le“, „Litas“ ir „Marytė“ su „Mere“ nesusiję.

Klasikiniu žemų kainų tinklu specialistas vadina „Lidl“, tačiau šis Lietuvoje veikia be tiesioginių pigių tinklų konkurencijos ir kainomis yra beveik susilyginęs su kitais prekybos tinklais. Realų poveikį darytų europinių konkurentų „Aldi“ ar „Biedronka“ atėjimas – tada prasidėtų kainų mūšiai, panašūs į vykstančius Lenkijoje.

Regionuose konkurencijos trūksta labiausiai

E. Stonkutė nurodo, kad didžiuosiuose miestuose, kur veikia visi stambieji tinklai, konkurencija pakankamai aktyvi, o kai kuriuose regionuose koncentracija yra dar didesnė. Jeigu rajone dirba vienas ar du prekybos centrai ir vienas jų uždaromas remontui, konkurencija susilpnėja, o mažesniems žaidėjams atsiranda daugiau erdvės. Sukrėtimo rinkoje, anot ekonomistės, būtų galima tikėtis tik atėjus panašaus svorio žaidėjams.

Naujas tinklas galėtų veikti kaip realizavimo kanalas tiekėjams, nepatenkantiems į didžiuosius prekybos tinklus – latvių, lenkų ir smulkesniems Lietuvos gamintojams. P. Čepkauskas pabrėžia, kad dažna smulkiųjų žaidėjų klaida yra bandymas dirbti su stambiaisiais tiekėjais, iš kurių negaunamos palankios kainos ir kurie galiausiai paima jų apyvartines lėšas. Sėkmė, jo teigimu, priklausys nuo vadybos ir susitarimų su partneriais.