Siūloma keisti išankstinių pensijų sistemą taip, kad senatvės pensija nebebūtų mažinama visą likusį gyvenimą. Pagal siūlomą modelį pensijos sumažinimas galiotų tik tol, kol būtų kompensuota visa iki pensinio amžiaus išmokėta išankstinės pensijos suma.

Išankstinių pensijų sistemos pertvarka įtraukta į naujosios koalicijos prioritetus. Idėjos autorius, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis, teigia, kad dabartinė tvarka sukuria ilgalaikį socialinį neteisingumą. Tuo metu paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad svarbu išlaikyti ir socialinio draudimo sistemos tvarumą.

Dabartinė išankstinių pensijų tvarka

Šiuo metu Lietuvoje išankstinę pensiją galima gauti sulaukus 60 metų ir turint būtinąjį 34,5 metų darbo stažą. Už kiekvieną mėnesį, kai pensija pradedama mokėti anksčiau, jos dydis mažinamas po 0,32 proc., o šis sumažinimas galioja visą likusį žmogaus gyvenimą.

Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę pensiją gauna penkerius metus, arba 60 mėnesių, apskaičiuota senatvės pensija sumažinama 19,2 proc. Esant 745,27 euro vidutinei senatvės pensijai, jos dydis sumažėtų iki 602,18 euro.

Siūlomi pakeitimai ir argumentai

Pagal siūlomą įstatymo pakeitimą pensijos mažinimas būtų taikomas tik iki momento, kai suma, kurios žmogus neteko dėl mažesnės senatvės pensijos, susilygintų su iki pensinio amžiaus išmokėta išankstinės pensijos suma. Vėliau senatvės pensija būtų mokama be šio sumažinimo.

  • Šiuo metu išankstinę pensiją gauna apie 8,4 tūkst. žmonių.
  • Vidutinė išankstinė pensija gegužę siekė 595,4 euro.
  • Lino Kukuraičio teigimu, iki pensinio amžiaus gautos išmokos vidutiniškai būtų kompensuojamos per 19–21 metus.

2023 metais Seimui pateikto Socialinio draudimo pensijų įstatymo aiškinamajame rašte projekto autoriai argumentavo, kad dabartinė sistema labiausiai paveikia mažesnes pajamas gaunančius žmones, kuriems priešpensiniu laikotarpiu sudėtinga išlikti darbo rinkoje. Jų vertinimu, vyresnio amžiaus žmonių pasirinkimas išeiti į išankstinę pensiją rodo, kad kitos socialinės apsaugos priemonės ne visais atvejais suteikia pakankamą pagalbą, o siūlomų pakeitimų poveikis valstybės ir „Sodros“ biudžetams būtų minimalus dėl nedidelio gavėjų skaičiaus.