Tarptautinė tyrėjų komanda sukūrė bioninę akį, veikiančią pagal žmogaus akies principus. Jai vadovavo Honkongo mokslo ir technologijos universiteto mokslininkai. Prietaisas fiksuoja spalvotus vaizdus, aptinka judesį ir aprėpia daugiau nei 160 laipsnių regėjimo lauką. Jo dirbtinėje tinklainėje yra beveik 400 tūkst. pikselių, o ateityje šį skaičių planuojama padidinti iki milijono.

Kam skirta bioninė akis

Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto profesorius Vidas Raudonis aiškina, kad bioninė akis jungiama prie smegenų srities, kuri apdoroja vaizdą. Taip regėjimo netekęs žmogus gali vėl matyti šviesą. Technologija pirmiausia skirta žmonėms, kurie apako dėl mechaninių pažeidimų ar ligų, pavyzdžiui, diabetinės retinopatijos. Jų smegenyse už regą atsakingos sritys jau yra susiformavusios.

Pasak profesoriaus, gimusiems akliems žmonėms ši technologija greičiausiai nepadėtų. Jų regos sritis gali būti perėmusios kitos funkcijos, pavyzdžiui, klausa, todėl smegenys nesuprastų vaizdinio stimulo.

Pagrindiniai technologiniai iššūkiai

Sudėtingiausia užduotis yra paversti užfiksuotus pikselius elektriniais stimulais, kuriuos smegenys galėtų interpretuoti. Žmogaus akyse yra apie 100 milijonų fotoreceptorių, susijusių su milijardais smegenų žievės neuronų. Šiandien bioninė akis leidžia matyti spalvas, formas ir šešėlius. Tekstūrų ar aiškių veidų ji kol kas neperteikia, nes stimuliuojama smegenų sritis yra palyginti nedidelė.

  • Ankstesnės versijos buvo montuojamos ant akinių rėmelio, o laidai iki elektrodų buvo tiesiami pro angą kaukolėje.
  • Naujosiose sistemose vaizdas radijo bangomis perduodamas po kaukole implantuotam mikroprocesoriui.
  • Vis dar trūksta saugios sąsajos tarp jutiklių, regos nervų ir smegenų bei biologiškai suderinamų medžiagų.

Galimybės ateityje ir robotikoje

V. Raudonio teigimu, ateityje bioninė akis galėtų perteikti įprastas spalvas, tekstūras ir galbūt trimatę regą. Be to, ji galėtų leisti matyti tą elektromagnetinių bangų spektro dalį, kurios žmogaus akis nemato, pavyzdžiui, šilumą.

Tinklainės principu veikiantys jutikliai pravertų ir robotikoje. Jie sumažintų duomenų kiekį, kurį reikia apdoroti realiuoju laiku. Tuomet robotui pakaktų mažesnio kompiuterio ir mažesnio akumuliatoriaus. Vis dėlto, kad bioninė akis taptų plačiau naudojama regėjimo alternatyva žmonėms, reikia proveržio medžiagų moksle.